Karštakošiškumas (emocinis susijaudinimas) gali pasireikšti tokiomis elgesio ypatybėmis kaip karštakošiškumas, dirglumas. Kalbant apie karštą nuotaiką, patartina įvesti „emocinio slenksčio“ sąvoką. Žmogus, turintis žemą pykčio emocijų slenkstį, yra karštakošiškesnis ir dažniau tokioje būsenoje.
5–11 klasių moksleivių karštakošiškumas yra ryškesnis 13 metų amžiaus ir mergaičių nei berniukų.
11-13 metų amžiaus tarp karšto būdo ir polinkio į agresyvų elgesį buvo atskleistos reikšmingos sąsajos, o mergaičių ryšiai buvo glaudesni.
Ryšio trūkumas vyresnio amžiaus grupėse akivaizdžiai paaiškinamas labiau išvystyta mokinių savikontrole.
Griežtai kalbant, apie reikšmingą emocinį susijaudinimą galime kalbėti tik tais atvejais, kai visi tam tikram žmogui galimi jausmai kyla vienodai lengvai. Tačiau tai dažnai apima nežymaus reagavimo į vieną emociją atvejus, ypač esant įvairioms patologijoms. Šie atvejai, pasak Lazursky, nors ir artimi emociniam susijaudinimui, nėra jam visiškai identiški.
Akivaizdu, kad emocinis susijaudinimas atspindi bendrą nervų sistemos jaudrumą, nulemtą ramybės aktyvacijos lygio.
Karštakošiškumo testas padės nustatyti, kaip dažnai patiriate emocinio susijaudinimo protrūkius.
Psichologinis testas «Karštakošiškumo testas» iš skyriaus «Emocijų psichologija» yra 10 klausimų.