Meilė (kūniško patrauklumo, juslinio malonumo prasme) yra pereinamoji emocija. Šiuolaikiniame pasaulyje meilė dažnai suprantama kaip emocijos ir pasitenkinimo jausmai. Emocija yra sąmoningas kūno susijaudinimas, kurį jaučiame paveikę dirgiklį. Emocija turi bangų pobūdį – ji kaupiasi ir išnyksta.
Agresija ir meilė yra visų gyvų dalykų energijos potencialo varomoji jėga.
Meilė – tai aukšto laipsnio emociškai teigiama nuostata, kuri išskiria objektą iš kitų ir pastato jį į subjekto gyvenimo poreikių ir interesų centrą (meilė tėvynei, mamai, vaikams, muzikai ir kt.).
Meilė savo intymiomis psichologinėmis savybėmis yra socialinis ir istorinis sąlyginis jausmas, savitai atspindintis socialinius santykius ir kultūrines ypatybes, veikdamas kaip etinis santykių pagrindas santuokos institucijoje.
Tarp individualaus meilės jausmo yra glaudus ryšys su visuomenės tradicijomis ir normomis bei auklėjimo šeimoje ypatybėmis – abi šios kintamųjų grupės yra subjekto priimtų elgesio interpretavimo būdų šaltinis.
Psichologijoje ne kartą buvo bandoma tirti vidinę meilės struktūrą apskritai ir atskirus jos komponentus. Svarbiausias iš gautų rezultatų yra ryšio tarp gebėjimo mylėti ir subjekto požiūrio į save užmezgimas. Dėl šio ir daugybės kitų panašių faktų bei meilės vaidmens kuriant šeimą meilė yra nepaprastai svarbi psichoterapijai ir psichologiniam konsultavimui, individo ugdymui ir saviugdai.
Testai apie meilę padės susidoroti su šiuo sunkiu jausmu.